Gingvitas yra dažna, bet lengva dantenų uždegimo forma, kurios pirmasis požymis yra kraujuojančios dantenos. Negydomas dantenų uždegimas gali progresuoti į kur kas sunkesnės formos būklę – periodontitą, ko pasekoje galimas dantų, ar net juos prilaikančio kaulo netekimas.
PSO (pasaulinė sveikatos organizacija) pateikia neraminančius duomenis: su dantenų problemomis susiduria daugiau nei 3/4 žmonių nuo 35 iki 45 metų ir daugiau nei pusė paauglių virš 15 metų.
Pagrindinė gingvito atsiradimo priežastis yra, kai nepakankamai gerai yra nuvalomos dantų apnašos (bakterijų plėvelė, susidariusi ant dantų). Gera žinia ta, kad laiku pastebėjus ankstyvas gingvito stadijas, gydymas yra labai efektyvus. Teisinga burnos priežiūra užkirs kelią gingvito pasikartojimui.
Šiame straipsnyje rasite informacijos apie skirtingas dantenų ligas, šių ligų simptomus ir geriausius būdus, kaip turėti sveiką burną ir dantenas.
Kas yra gingvitas (dantenų uždegimas)?
Žemiau pateikiamas apibrėžimas yra paimtas tiesiai iš medicinos terminų žodyno:
Tai dantenų uždegimas, kurį dažnai lydi jautrumas ir kraujavimas.
Glausta gingvito būklės apžvalga yra pateikiama šiame trumpame vaizdo įraše:
Yra išskiriamos trys pagrindinės periodonto (dantenų) ligų stadijos. Kiekvienas laipsnis pasireiškia skirtingais simptomais, kuriems reikalingas skirtingas gydymas.
Gingvitas yra pati lengviausia forma, nes tai tik dantenų uždegimas, bet dar ne infekcija. Pastebėjus gingvitą šioje stadijoje, dar galima sustabdyti negrįžtamus burnos ertmės pažeidimus.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos skirtingos dantenų ligų stadijos. Skaitykite toliau ir sužinosite daugiau apie priežastis, simptomus, gydymą ir dantenų ligų prevenciją.
Gingvitas |
Periodontitas |
Pažengęs periodontitas |
|
Simptomai | Raudonos, sutinusios arba kraujuojančios dantenos; blogas burnos kvapas | Dantų akmenų susidarymas; nykstančios dantenos; klibantys dantys | Klibantys dantys; skausmas valgant |
Stiprumas | Lengvas dantenų uždegimas | Dantenų audinio uždegimas | Stipri audinio ir kaulo infekcija |
Poveikis burnos ertmės būklei | Jokio ilgalaikio poveikio, jei tinkamai gydoma | Negrįžtami pažeidimai audiniui ir kaului | Kaulo ir audinio sunaikinimas; galimas dantų netekimas arba išsikraipymas |
Gydymas | Dantų higiena ir valymas odontologo pagalba; geresnė burnos priežiūra | Dantų higiena, šaknų šlifavimas ar operacija infekcijai pašalinti | Dantų operacija, galimos kaulo transplantacijos ir dantų rovimas |
Prevencija | Itin gera burnos priežiūra ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą | Palaikyti itin gerą burnos higieną ir reguliariai tikrintis dėl gingvito simptomų | Kuo skubiau apsilankyti pas odontologą, jei įtariamas periodontitas |
Dėl ko atsiranda dantenų uždegimas?
Dėl seilių mūsų burnose nuolat yra bakterijų. Jos minta dalelėmis, kurios lieka mūsų burnoje pavalgius arba atsigėrus. Šios bakterijos suformuoja lipnią bespalvę plėvelę ant mūsų dantų ir dantenų, kuri vadinama dantų apnašomis.Ar kada bandėte nagu nuvalyti danties paviršių? Ta nuvalyta masė ir yra dantų apnašos.
Tinkamai nevalant dantų, bakterijos patenka į plyšį tarp dantų ir dantenų bei sukelia uždegimą ir patinimą. Kartais dantenose susiformuoja kišenės, kur užsilaiko maistas ir taip susiformuoja dar daugiau apnašų.
Laikui bėgant dantų apnašos sukietėja ir suformuoja geltonai baltus darinius vadinamus dantų akmenimis. Šis kietas kalcingas sluoksnis yra puiki terpė toliau veistis bakterijoms, kurios atakuoja dantenų audinį.
Dantenų ligai toliau progresuojant, gali pradėti klibėti ir ilgainiui iškristi dantys.
2018 metais Burnos Higienos Fondo atlikto tyrimo duomenimis, alkoholio vartojimas yra glaudžiai susijęs su dantų gedimu ir dantenų ligomis, kadangi kasdien alkoholį vartojantys žmonės savo burnose turi daugiau kenksmingų bakterijų. Alkoholis taip pat veikia patogenus, kurie padeda kovoti su dantenų uždegimu. Ypač blogos naujienos vyno mėgėjams, nes pas juos gaminasi daugiausiai dantenų ligas sukeliančių bakterijų. Tuo tarpu nuolatiniams alaus mėgėjams gresia dantų gedimo problemos.
Rizikos faktoriai
Nors pagrindinė dantenų ligų priežastimi išlieka dantų apnašos, visgi kai kurie žmonės yra linkę dažniau susidurti su šia problema, nei kiti. Padidintai rizikos grupei priklauso:
- Paauglės merginos ir menopauzę patiriančios moterys: dėl hormoninių pokyčių dantenos tampa labiau jautrios ir mažiau atsparios ligoms. Tai gali paveikti visas moteris įprasto menstruacinio ciklo metu, bet hormonai yra patys aktyviausi brendimo ir menopauzės periodu.
- Moterys po menopauzės: Itin skausminga būklė, vadinama besilupančiu gingvitu dažnai paveikia moteris po menopauzės. Išorinis dantenos sluoksnis atsiskiria nuo danties ir taip susidaro galimybė dančiui iškrypti ar pradėti klibėti. Taip pat gali atsidengti nervų galūnės ir sukelti nepakeliamus skausmus. Odontologinis draudimas gali sumažinti išlaidas ateityje, prireikus odontologinio gydymo.
- Besilaukiančios moterys: Devynių mėnesių hormonų dozė besilaukiančioms mamos dažnai sukelia dantenų kraujavimą. Papildomai, hormonų pokyčiai gali sukelti hipertrofinį gingvitą (dažnai vadinamą nėštuminiu gingvitu). Šį gingvitą galima lengvai atpažinti iš ryškiai raudono (gerybinio) pseudo auglio, kuris būna prisitvirtinęs prie vieno ar net kelių dantų pagrindo ir gausiai kraujuoja.
- Žmonės, sergantys diabetu: Tyrimai įrodė esant užburto rato: diabetas skatina dantenų ligas, ir atvirkščiai.
- Rūkaliai: Rūkymas įtakoja bent 50% dantenų ligų atvejų pagrinde todėl, kad didina dantų apnašų kiekį.
- Žmonės, negaunantys pakankamai vitaminų: ypač vitamino C ir vitamino B3 (niacino).
- Žmonės, nuolat patiriantys stresą: stiprus nekrotinis išopėjęs gingvitas (ANUG) atpažįstamas iš stipraus skausmo ir kraujuojančių dantenų. Jis dažnai atsiranda staiga, kaip stipraus streso ar gilaus sukrėtimo pasekmė.
Taip pat egzistuoja ir kiti faktoriai, kurie gali baigtis dantenų problemomis:
- Dantų plombos
- Netinkamai pritaikyti dantų atkūrimo elementai, įskaitant karūnėles ir tiltelius
- Kreivi dantys (nes juos sunkiau tinkamai išvalyti)
- Prasta burnos higiena dėvint kabes
- Tam tikri vaistai, įskaitant kontraceptines tabletes
Jei galite priskirti save bent vienai iš šių padidintos rizikos grupių, ypač jei laukiatės ar patiriate menopauzę, būtinai reguliariai lankykitės pas odontologą, kuris galės greitai užkirsti kelią tolimesnėms problemoms.
Neseniai atliktas Burnos Higienos Fondo tyrimas taip pat nustatė ryšį tarp dantenų ligų ir priešlaikinio gimdymo. Tyrimas atskleidė, kad net 45% moterų, kurioms prasidėjo priešlaikinis gimdymas, turėjo dantenų ligų, lyginant su 29% moterų, kurių nėštumas buvo be sutrikimų.
Ar gingvitas yra užkrečiamas?
Savaime suprantama, kad dauguma žmonių, kurie kenčia nuo dantenų ligų, turi esminę medicininę problemą, arba patiria hormoninius pokyčius, kurie daro šiuos žmones labiau pažeidžiamus bakterijų poveikiui.
Taip pat, šios burnos bakterijos gali būti platinamos per seiles. Tad kalbant techniškai, gingvitą galima perduoti bučiuojantis, dalinantis stalo įrankiais arba dantų priežiūros reikmenimis. Tačiau jei Jūsų dantenos sveikos ir gera burnos ertmės higiena, galite nesibaiminti, kad nuo ko nors galite užsikrėsti dantenų ligomis.
Gingvito simptomai
Lengvas gingvitas dažniausiai pasireiškia šiais simptomais:
- Raudonos, patinusios dantenos
- Violetiškai raudonos dėmės ant dantenų
- Nykstančios dantenos
- Dantenų kraujavimas (ypač valantis dantis, naudojant tarpdančių siūlą ar valgant)
- Pastoviai blogas burnos kvapas
- Blogas skonis burnoje
- Šalčiui ir karščiui jautrūs dantys
Dantenų ligos dažniausiai būna visai neskausmingos iki tam tikro, jau pažengusio laipsnio – kaip ir dauguma kitų dantų problemų. Pridėjus dar tai, kad dažnai nebūna ir matomų simptomų, tampa itin sudėtinga šias ligas diagnozuoti.
Kadangi greičiausiai nejausite jokio skausmo, kuris Jus įspėtų apie dantenų problemas, labai svarbu yra žinoti simptomus bei reguliariai lankytis pas odontologą patikrinimams. Kitu atveju dantenų ligos gali išsivystyti į pažengusį periodontitą, kol Jūs suprasite, kad kažkas negerai.
Esant tolimesniems dantenų ligų etapams, arba specifiniams gingvito tipams, atsiranda dar daugiau ir gerokai rimtesnių simptomų, tokių kaip:
- Klibantys dantys
- Dantys keičia savo padėtį (tai galima pajusti sąkandžio metu)
- Puliuojantys tarpai tarp dantenų ir dantų (ženklas, kad atsirado infekcija arba susidarė pūlinys)
- Ryškiai raudonos dantenos
- Daugybė pilkų arba geltonų žaizdelių ant dantenų arba vidinės žandų pusės
Ką daryti, kai skauda ir kraujuoja dantenos?
Jeigu pas Jūs kraujuoja dantenos, nesigundykite galvoti, kad tai yra dėl intensyvaus dantų valymo. Švelnesnis dantų valymasis gal ir sustabdys dantenų kraujavimą, bet sustiprins pagrindinę gingvito priežastį, jei jau tokią turite. Geriau įsigykite specialų dantų šepetėlį, skirtą dantų su dantenų problemomis priežiūrai, jų šereliai itin minkšti ir toliau neerzins dantenų.
Jei pas Jūs dantenų kraujavimas, nedelsdami susisiekite su savo odontologu, kad vėliau netektų gailėtis. Kuo anksčiau bus pašalintas uždegimo arba infekcijos šaltinis, tuo mažiau šansų, kad bus padaryta ilgalaikė žala.
Jūsų odontologas naudoja specialų matavimo įrankį, su kuriuo pamatuos, ar dantenos nepradėjo atsiskirynėti nuo dantų. Taip pat bus patikrintos ir kitos indikacijos, galinčios išduoti problemą. Jei infekcija jau pažengusi, Jums bus atlikta rentgeno nuotrauka tam, kad įsitikinti, ar nebuvo pažeistas kaulas.
Kaip išvengti periodontito?
Norint užkirsti kelią periodontitui, svarbiausia yra palaikyti tinkamą burnos higieną. Į tai įeina:
- Dantų valymas du kartus per dieną, ne trumpiau kaip dvi minutes, su fluorido turinčia dantų pasta
- Dantų siūlo naudojimas bent vieną kartą per dieną
- Skalavimas su fluorido turinčiu burnos skalavimo skysčiu
- Vandens srovės naudojimas sunkiai pasiekiamoms vietoms (ypač, jei esate linkę į gingivitą)
- Reguliarus dantų šepetėlio keitimas
- Ypatingai kruopštus dantų valymas, jei turite dantų kabes
- Nerūkymas
- Reguliarūs vizitai pas odontologą
Jei nesate tikri, kaip taisyklingai valytis dantis ar naudotis dantų siūlu, nesigėdykite paklausti savo odontologo patarimo. Dantų profesionalai nori, kad Jūsų dantys būtų kuo geresnės būklės, tad geriau paklausti patarimo, nei klaidingai manyti, kad viską darote teisingai.
Jūsų odontologas taip pat gali patarti, koks dantų šepetėlis ir dantų pasta Jums labiausiai tinka.
Kaip yra gydomas gingvitas (dantenų uždegimas)?
Jei kai kurie gingivito simptomai jau akivaizdūs, arba įtariate sau burnos ertmės infekciją, nedelsdami kreipkitės į savo odontologą. Nors pagerinta dantų higiena ir gali sustabdyti gingivitą, visgi geriausia yra išgirsti profesionalo nuomonę.
Jūsų odontologas gali tiesiog gerai nuvalyti Jūsų dantis ir išsiųsti namo, pataręs labiau rūpintis dantų higiena. Taip pat gali Jums duoti specialaus skalavimo skysčio arba specialių valymo įrankių kad užkirstume kelią tolimesniam bakterijų dauginimuisi.
Tačiau labiausiai tikėtina, kad Jums bus atliktas profesionali dantų higiena. Šios procedūros metu nuimamos apnašos ir dantų akmenys nuo dantų ir žemiau dantenų linijos. Šią procedūra galima kartoti kas tris-šešis mėnesius, ypač, jei esate linkę į dantų apnašų kaupimąsi.
Jei Jums išsivystė periodontitas, Jūsų odontologas turės atlikti procedūrą, vadinama šaknų šlifavimu. Procedūros metu išlyginamos visos šiurkščios vietos ant šaknų, kad liktų kuo mažiau paviršiaus kauptis dantų apnašoms ateityje.
Pažengusių dantenų ligų atvejais gali prireikti specialios operacijos, kurios metu specialistas padaro įpjovas dantenose, kad pasiektų infekuotas dantenų vietas. Infekuotos vietos kruopščiai išvalomos, o įpjovos užsiuvamos, kad dantenos sugytų.
Itin chroniškais ligos atvejais gali prireikti kaulo transplantacijos, kad atstatyti pažeistą kaulą. Ši procedūra ypač svarbi, jei pacientas planuoja dėtis dantų implantus vietoje iškritusių dantų.
Neišsigąskite, kad Jums iškart reikės atlikti operaciją – šių procedūrų galima išvengti, jei tinkamai rūpinsitės burnos higiena ir kreipsitės profesionalios pagalbos vos pamatę pirmuosius simptomus.
Gingivito gydymas namuose
Su lengvomis dantenų problemomis galima kovoti ir namuose, pagerinus burnos priežiūrą, kaip kad kalbėjome aukščiau. Bet neapsilankę pas odontologą, Jūs nesužinosite, kaip toli yra pažengusi infekcija.
Pavyzdžiui, jei dantų akmenys susidarė žemiau dantenų linijos, bakterijos ir toliau maitinsis Jūsų kaulu ir dantenų audiniu. Kad ir kaip kruopščiai besivalytumėte dantis, tai nepadės, todėl tokiu atveju yra geriausia pasirodyti periodontologui.
Dantų akmenys gali būti pašalinti tik profesionalios dantų higienos metu. Jei namuose dantų apačioje pastebite baltas apnašas, nebandykite jų pašalinti patys, užsirašykite pas odontologą profesionaliai dantų higienos procedūrai.
Išvada
Geriausias būdas išvengti dantenų ligų yra palaikyti tinkamą burnos higieną ir reguliariai lankytis pas savo odontologą, kuris paskirs prevencinį gydymą. Skirkite ypatingą dėmesį burnos higienai, jei pakliūnate į bent vieną iš padidintos rizikos grupių.
Jei pastebėsite bent vieną iš tokių simptomų, kaip sutinusios, skaudančios ar kraujuojančios dantenos, blogas burnos kvapas, ar dantų jautrumas, nedelsdami kreipkitės į savo odontologą gydymui. Daug lengviau yra gydyti infekciją ankstyvose stadijose, nei pažengusiose, kurios ilgainiui išsivysto į rimtas problemas. Laimei, tik pačiais sunkiausiais atvejais prireikia rauti dantis.