Gingvitas yra dažna, bet lengva dantenų uždegimo forma, kurios pirmasis požymis yra kraujuojančios dantenos. Negydomas dantenų uždegimas gali progresuoti į kur kas sunkesnės formos būklę – periodontitą, ko pasekoje galimas dantų, ar net juos prilaikančio kaulo netekimas. 

PSO (pasaulinė sveikatos organizacija) pateikia neraminančius duomenis: su dantenų problemomis susiduria daugiau nei 3/4 žmonių nuo 35 iki 45 metų ir daugiau nei pusė paauglių virš 15 metų.

Pagrindinė gingvito atsiradimo priežastis yra, kai nepakankamai gerai yra nuvalomos dantų apnašos (bakterijų plėvelė, susidariusi ant dantų). Gera žinia ta, kad laiku pastebėjus ankstyvas gingvito stadijas, gydymas yra labai efektyvus. Teisinga burnos priežiūra užkirs kelią gingvito pasikartojimui. 

Šiame straipsnyje rasite informacijos apie skirtingas dantenų ligas, šių ligų simptomus ir geriausius būdus, kaip turėti sveiką burną ir dantenas. 

Kas yra gingvitas (dantenų uždegimas)?

Žemiau pateikiamas apibrėžimas yra paimtas tiesiai iš medicinos terminų žodyno: 

Tai dantenų uždegimas, kurį dažnai lydi jautrumas ir kraujavimas.

Glausta gingvito būklės apžvalga yra pateikiama šiame trumpame vaizdo įraše: 

Yra išskiriamos trys pagrindinės periodonto (dantenų) ligų stadijos. Kiekvienas laipsnis pasireiškia skirtingais simptomais, kuriems reikalingas skirtingas gydymas. 

Gingvitas yra pati lengviausia forma, nes tai tik dantenų uždegimas, bet dar ne infekcija. Pastebėjus gingvitą šioje stadijoje, dar galima sustabdyti negrįžtamus burnos ertmės pažeidimus.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos skirtingos dantenų ligų stadijos. Skaitykite toliau ir sužinosite daugiau apie priežastis, simptomus, gydymą ir dantenų ligų prevenciją. 

	Gingvitas	Periodontitas	Pažengęs periodontitas
Simptomai	Raudonos, sutinusios arba kraujuojančios dantenos; blogas burnos kvapas	Dantų akmenų susidarymas; nykstančios dantenos; klibantys dantys	Klibantys dantys; skausmas valgant
Stiprumas	Lengvas dantenų uždegimas	Dantenų audinio uždegimas	Stipri audinio ir kaulo infekcija
Poveikis burnos ertmės būklei	Jokio ilgalaikio poveikio, jei tinkamai gydoma	Negrįžtami pažeidimai audiniui ir kaului	Kaulo ir audinio sunaikinimas; galimas dantų netekimas  arba išsikraipymas

 

Gydymas	Dantų higiena ir valymas odontologo pagalba; geresnė burnos priežiūra	Dantų higiena, šaknų šlifavimas ar operacija infekcijai pašalinti	Dantų operacija, galimos kaulo transplantacijos ir dantų rovimas
Prevencija	Itin gera burnos priežiūra ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą	Palaikyti itin gerą burnos higieną ir reguliariai tikrintis dėl gingvito simptomų	Kuo skubiau apsilankyti pas odontologą, jei įtariamas periodontitas

Dėl ko atsiranda dantenų uždegimas?

Dėl seilių mūsų burnose nuolat yra bakterijų. Jos minta dalelėmis, kurios lieka mūsų burnoje pavalgius arba atsigėrus. Šios bakterijos suformuoja lipnią bespalvę plėvelę ant mūsų dantų ir dantenų, kuri vadinama dantų apnašomis.Ar kada bandėte nagu nuvalyti danties paviršių?  Ta nuvalyta masė ir yra dantų apnašos. 

Tinkamai nevalant dantų, bakterijos patenka į plyšį tarp dantų ir dantenų bei sukelia uždegimą ir patinimą.  Kartais dantenose susiformuoja kišenės, kur užsilaiko maistas ir taip susiformuoja dar daugiau apnašų. 

Laikui bėgant dantų apnašos sukietėja ir suformuoja geltonai baltus darinius vadinamus dantų akmenimis. Šis kietas kalcingas sluoksnis yra puiki terpė toliau veistis bakterijoms, kurios atakuoja dantenų audinį. 

Dantenų ligai toliau progresuojant, gali pradėti klibėti ir ilgainiui iškristi dantys. 

2018 metais Burnos Higienos Fondo atlikto tyrimo duomenimis, alkoholio vartojimas yra glaudžiai susijęs su dantų gedimu ir dantenų ligomis, kadangi kasdien alkoholį vartojantys žmonės savo burnose turi daugiau kenksmingų bakterijų. Alkoholis taip pat veikia patogenus, kurie padeda kovoti su dantenų uždegimu. Ypač blogos naujienos vyno mėgėjams, nes pas juos gaminasi daugiausiai dantenų ligas sukeliančių bakterijų. Tuo tarpu nuolatiniams alaus mėgėjams gresia dantų gedimo problemos.

Rizikos faktoriai

Nors pagrindinė dantenų ligų priežastimi išlieka dantų apnašos, visgi kai kurie žmonės yra linkę dažniau susidurti su šia problema, nei kiti. Padidintai rizikos grupei priklauso: 

• Paauglės merginos ir menopauzę patiriančios moterys: dėl hormoninių pokyčių dantenos tampa labiau jautrios ir mažiau atsparios ligoms. Tai gali paveikti visas moteris įprasto menstruacinio ciklo metu, bet hormonai yra patys aktyviausi brendimo ir menopauzės periodu. 
• Moterys po menopauzės:  Itin skausminga būklė, vadinama besilupančiu gingvitu dažnai paveikia moteris po menopauzės. Išorinis dantenos sluoksnis atsiskiria nuo danties ir taip susidaro galimybė dančiui iškrypti ar pradėti klibėti. Taip pat gali atsidengti nervų galūnės ir sukelti nepakeliamus skausmus. Odontologinis draudimas gali sumažinti išlaidas ateityje, prireikus odontologinio gydymo. 
• Besilaukiančios moterys: Devynių mėnesių hormonų dozė besilaukiančioms mamos dažnai sukelia dantenų kraujavimą.  Papildomai, hormonų pokyčiai gali sukelti hipertrofinį gingvitą (dažnai vadinamą nėštuminiu gingvitu). Šį gingvitą galima lengvai atpažinti iš ryškiai raudono (gerybinio) pseudo auglio, kuris būna prisitvirtinęs prie vieno ar net kelių dantų pagrindo ir gausiai kraujuoja.
• Žmonės, sergantys diabetu: Tyrimai įrodė esant užburto rato: diabetas skatina dantenų ligas, ir atvirkščiai.
• Rūkaliai: Rūkymas įtakoja bent 50% dantenų ligų atvejų pagrinde todėl, kad didina dantų apnašų kiekį. 
• Žmonės, negaunantys pakankamai vitaminų: ypač vitamino C ir vitamino B3 (niacino). 
• Žmonės, nuolat patiriantys stresą: stiprus nekrotinis išopėjęs gingvitas (ANUG) atpažįstamas iš stipraus skausmo ir kraujuojančių dantenų. Jis dažnai atsiranda staiga, kaip stipraus streso ar gilaus sukrėtimo pasekmė. 

Taip pat egzistuoja ir kiti faktoriai, kurie gali baigtis dantenų problemomis:

• Dantų plombos
• Netinkamai pritaikyti dantų atkūrimo elementai, įskaitant karūnėles ir tiltelius
• Kreivi dantys (nes juos sunkiau tinkamai išvalyti)
• Prasta burnos higiena dėvint kabes
• Tam tikri vaistai, įskaitant kontraceptines tabletes

Jei galite priskirti save bent vienai iš šių padidintos rizikos grupių, ypač jei laukiatės ar patiriate menopauzę, būtinai reguliariai lankykitės pas odontologą, kuris galės greitai užkirsti kelią tolimesnėms problemoms. 

Neseniai atliktas Burnos Higienos Fondo tyrimas taip pat nustatė ryšį tarp dantenų ligų ir priešlaikinio gimdymo. Tyrimas atskleidė, kad net 45% moterų, kurioms prasidėjo priešlaikinis gimdymas, turėjo dantenų ligų, lyginant su 29% moterų, kurių nėštumas buvo be sutrikimų. 

Ar gingvitas yra užkrečiamas?

Savaime suprantama, kad dauguma žmonių, kurie kenčia nuo dantenų ligų, turi esminę medicininę problemą, arba patiria hormoninius pokyčius, kurie daro šiuos žmones labiau pažeidžiamus bakterijų poveikiui.  

Taip pat, šios burnos bakterijos gali būti platinamos per seiles. Tad kalbant techniškai, gingvitą galima perduoti bučiuojantis, dalinantis stalo įrankiais arba dantų priežiūros reikmenimis. Tačiau jei Jūsų dantenos sveikos ir gera burnos ertmės higiena, galite nesibaiminti, kad nuo ko nors galite užsikrėsti dantenų ligomis. 

Gingvito simptomai

Lengvas gingvitas dažniausiai pasireiškia šiais simptomais:

• Raudonos, patinusios dantenos
• Violetiškai raudonos dėmės ant dantenų 
• Nykstančios dantenos
• Dantenų kraujavimas (ypač valantis dantis, naudojant tarpdančių siūlą ar valgant)
• Pastoviai blogas burnos kvapas
• Blogas skonis burnoje
• Šalčiui ir karščiui jautrūs dantys

Dantenų ligos dažniausiai būna visai neskausmingos iki tam tikro, jau pažengusio laipsnio – kaip ir dauguma kitų dantų problemų. Pridėjus dar tai, kad dažnai nebūna ir matomų simptomų, tampa itin sudėtinga šias ligas diagnozuoti. 

Kadangi greičiausiai nejausite jokio skausmo, kuris Jus įspėtų apie dantenų problemas, labai svarbu yra žinoti simptomus bei reguliariai lankytis pas odontologą patikrinimams. Kitu atveju dantenų ligos gali išsivystyti į pažengusį periodontitą, kol Jūs suprasite, kad kažkas negerai. 

Esant tolimesniems dantenų ligų etapams, arba specifiniams gingvito tipams, atsiranda dar daugiau ir gerokai rimtesnių simptomų, tokių kaip:

• Klibantys dantys
• Dantys keičia savo padėtį (tai galima pajusti sąkandžio metu)
• Puliuojantys tarpai tarp dantenų ir dantų (ženklas, kad atsirado infekcija arba susidarė pūlinys)
• Ryškiai raudonos dantenos
• Daugybė pilkų arba geltonų žaizdelių ant dantenų arba vidinės žandų pusės

Ką daryti, kai skauda ir kraujuoja dantenos?

Jeigu pas Jūs kraujuoja dantenos, nesigundykite galvoti, kad tai yra dėl intensyvaus dantų valymo. Švelnesnis dantų valymasis gal ir sustabdys dantenų kraujavimą, bet sustiprins pagrindinę gingvito priežastį, jei jau tokią turite. Geriau įsigykite specialų dantų šepetėlį, skirtą dantų su dantenų problemomis priežiūrai, jų šereliai itin minkšti ir toliau neerzins dantenų. 

Jei pas Jūs dantenų kraujavimas, nedelsdami susisiekite su savo odontologu, kad vėliau netektų gailėtis. Kuo anksčiau bus pašalintas uždegimo arba infekcijos šaltinis, tuo mažiau šansų, kad bus padaryta ilgalaikė žala. 

Jūsų odontologas naudoja specialų matavimo įrankį, su kuriuo pamatuos, ar dantenos nepradėjo atsiskirynėti nuo dantų. Taip pat bus patikrintos ir kitos indikacijos, galinčios išduoti problemą. Jei infekcija jau pažengusi, Jums bus atlikta rentgeno nuotrauka tam, kad įsitikinti, ar nebuvo pažeistas kaulas. 

Kaip išvengti periodontito?

Norint užkirsti kelią periodontitui, svarbiausia yra palaikyti tinkamą burnos higieną. Į tai įeina: 

• Dantų valymas du kartus per dieną, ne trumpiau kaip dvi minutes, su fluorido turinčia dantų pasta
• Dantų siūlo naudojimas bent vieną kartą per dieną
• Skalavimas su fluorido turinčiu burnos skalavimo skysčiu
• Vandens srovės naudojimas sunkiai pasiekiamoms vietoms (ypač, jei esate linkę į gingivitą)
• Reguliarus dantų šepetėlio keitimas
• Ypatingai kruopštus dantų valymas, jei turite dantų kabes
• Nerūkymas
• Reguliarūs vizitai pas odontologą

Jei nesate tikri, kaip taisyklingai valytis dantis ar naudotis dantų siūlu, nesigėdykite paklausti  savo odontologo patarimo. Dantų profesionalai nori, kad Jūsų dantys būtų kuo geresnės būklės, tad geriau paklausti patarimo, nei klaidingai manyti, kad viską darote teisingai. 

Jūsų odontologas taip pat gali patarti, koks dantų šepetėlis ir dantų pasta Jums labiausiai tinka. 

Kaip yra gydomas gingvitas (dantenų uždegimas)?

Jei kai kurie gingivito simptomai jau akivaizdūs, arba įtariate sau burnos ertmės infekciją, nedelsdami kreipkitės į savo odontologą. Nors pagerinta dantų higiena ir gali sustabdyti gingivitą, visgi geriausia yra išgirsti profesionalo nuomonę. 

Jūsų odontologas gali tiesiog gerai nuvalyti Jūsų dantis ir išsiųsti namo, pataręs labiau rūpintis dantų higiena. Taip pat gali Jums duoti specialaus skalavimo skysčio arba specialių valymo įrankių kad užkirstume kelią tolimesniam bakterijų dauginimuisi. 

Tačiau labiausiai tikėtina, kad Jums bus atliktas profesionali dantų higiena. Šios procedūros metu nuimamos apnašos ir dantų akmenys nuo dantų ir žemiau dantenų linijos. Šią procedūra galima kartoti kas tris-šešis mėnesius, ypač, jei esate linkę į dantų apnašų kaupimąsi. 

Jei Jums išsivystė periodontitas, Jūsų odontologas turės atlikti procedūrą, vadinama šaknų šlifavimu. Procedūros metu išlyginamos visos šiurkščios vietos ant šaknų, kad liktų kuo mažiau paviršiaus kauptis dantų apnašoms ateityje.

Pažengusių dantenų ligų atvejais gali prireikti specialios operacijos, kurios metu specialistas padaro įpjovas dantenose, kad pasiektų infekuotas dantenų vietas. Infekuotos vietos kruopščiai išvalomos, o įpjovos užsiuvamos, kad dantenos sugytų.

Itin chroniškais ligos atvejais gali prireikti kaulo transplantacijos, kad atstatyti pažeistą kaulą. Ši procedūra ypač svarbi, jei pacientas planuoja dėtis dantų implantus vietoje iškritusių dantų.

Neišsigąskite, kad Jums iškart reikės atlikti operaciją – šių procedūrų galima išvengti, jei tinkamai rūpinsitės burnos higiena ir kreipsitės profesionalios pagalbos vos pamatę pirmuosius simptomus.

Gingivito gydymas namuose

Su lengvomis dantenų problemomis galima kovoti ir namuose, pagerinus burnos priežiūrą, kaip kad kalbėjome aukščiau. Bet neapsilankę pas odontologą, Jūs nesužinosite, kaip toli yra pažengusi infekcija.

Pavyzdžiui, jei dantų akmenys susidarė žemiau dantenų linijos, bakterijos ir toliau maitinsis Jūsų kaulu ir dantenų audiniu. Kad ir kaip kruopščiai besivalytumėte dantis, tai nepadės, todėl tokiu atveju yra geriausia pasirodyti periodontologui. 

Dantų akmenys gali būti pašalinti tik profesionalios dantų higienos metu. Jei namuose dantų apačioje pastebite baltas apnašas, nebandykite jų pašalinti patys, užsirašykite pas odontologą profesionaliai dantų higienos procedūrai.

Išvada

Geriausias būdas išvengti dantenų ligų yra palaikyti tinkamą burnos higieną ir reguliariai lankytis pas savo odontologą, kuris paskirs prevencinį gydymą. Skirkite ypatingą dėmesį burnos higienai, jei pakliūnate į bent vieną iš padidintos rizikos grupių. 

Jei pastebėsite bent vieną iš tokių simptomų, kaip sutinusios, skaudančios ar kraujuojančios dantenos, blogas burnos kvapas, ar dantų jautrumas, nedelsdami kreipkitės į savo odontologą gydymui. Daug lengviau yra gydyti infekciją ankstyvose stadijose, nei pažengusiose, kurios ilgainiui išsivysto į rimtas problemas. Laimei, tik pačiais sunkiausiais atvejais prireikia rauti dantis. 

Šaknies kanalų sistema yra kiekvienoje jūsų danties šaknyje. Jeigu ji užsikrečia, jums bus reikalingas dantų šaknų kanalo gydymas, kad pašalinti bakterijas ir išgelbėti dantį. Šios odontologinės procedūros praktika vadinama endodontija.

Šiame straipsnyje mes atsakysime į kai kuriuos dažniausiai užduodamus klausimus apie šaknų gydymą, įskaitant:

• Kas yra šaknies kanalas?
• Kaip yra atliekama procedūrą?
• Ar gali skaudėti šaknies kanalą?
• Kiek laiko užtruks gijimas?
• Kiek kainuoja šaknies kanalo gydymas Vilniuje?

Mes negalime pažadėti, kad procedūra taps bent kiek malonesnė, tačiau bent jau žinosite, ko tikėtis.

Kas yra dantų kanalų gydymas?

Dantų šaknų kanalų gydymas, kartais dar vadinamas “šaknies užpildymu” arba “šaknies kanalu”, tai procedūra, kuomet gręžiama tiesiai danties viduje, kad būtų pašalintas ėduonis giliai šaknyse. 

Tokio tipo infekcija gali būti dėl:

• Negydyto dantų ėduonies, išsivysčiusio į pulpitą;
• Netinkamos karūnėlės ar užpildai;
• Įtrūkusio ar nuskilusio danties;
• Žalos dėl traumos (pvz. avarija arba kritimas).

Atlikus šaknies gydymą, šaknis ir kanalas yra užpildomi, jog būtų išsaugotas likes dantis. Dantys, kuriems buvo atliktas šaknų gydymas, yra labiau pažeidžiami nei sveiki dantys. Todėl jūsų odontologas gali rekomenduoti uždėti dantų karūnėles, kad būtų išvengta tolimesnė žala.

 

Danties struktūra

Prieš gilindamiesi į išsamią informaciją, kas apima šią procedūrą, peržvelkime danties struktūrą.

Karūnėlė yra ta danties dalis, kuri iškyla virš dantenų linijos. Dalis, kuri yra su dantenų linija, vadinama danties kakleliu, o dalis esanti po dantenomis yra šaknys. Danties šaknys gali būti dvigubai ilgesnės už karūnėlę.

Kieta balta danga, kuri dengia danties karūnėlės išorę, yra vadinama emaliu. Tai yra ta dalis, kurią turite saugoti kasdien valydami dantis šepetėliu ir dantų siūlu. Dėl netinkamos burnos higienos ant dantų susikaupusios bakterijos gali sukelti dantų ėduonį. 

Jei dantų ėduonis sunaikina net nedidelį emalio kiekį, dantis lieka jautrus infekcijai. Kai bakterijos pradeda naikinti danties viduje esantį danties minkštimą, jos gali labai greitai išplisti į danties šaknį (-is) per šaknies kanalų sistemą. Iš čia jos gali pasiekti šalia esantį kaulą ir dantenas ir tai gali būti nepagydoma.

Negydomos šaknies kanalų infekcijos gali sukelti pūdliavimą burnoje.

 

Kiek šaknų ir kanalų turi kiekvienas dantis?

Kiekvienas dantis įprastai turi nuo vienos iki trijų šaknų, nors kai kurie jų gali turėti ir keturias. Paprastai tariant, kuo didesnis dantis ir kuo didesnę sukandimo jėgą jis turi išlaikyti, tuo daugiau šaknų jam reikia, kad dantis tvirtai laikytųsi vietoje. 

Žemiau esančioje lentelėje parodytas įprastinis kiekvieno danties šaknų ir kanalų skaičius, tačiau jis gali varijuoti. 

Danties tipas	Skaitinė pozicija	Įprastinis šaknų skaičius	Įprastinis kanalų skaičius
Viršutinis centrinis kandis	7, 8, 9, 10	1	1
Viršutinis iltis	6, 11	1	1
Viršutinis 1-asis prieškrūminis	5, 12	2	2
Viršutinis 2-asis prieškrūminis	4, 13	1 arba 2	1 arba 2
Viršutinis krūminis	1, 2, 3, 14, 15, 16	3	3, dažnai 4 ir daugiau
Apatinis centrinis kandis	23, 24, 25, 26	1	1 arba 2
Apatinis iltis	22, 27	1	1 arba 2
Apatinis prieškrūminis	20, 21, 28, 29	1	1 arba 2
Apatinis krūminis	17, 18, 19, 30, 31, 32	2	3, 4 ir daugiau

 

Atkreipkite dėmesį, kad krūminiai dantys pozicijose 1, 16, 17 ir 32 (tretieji krūminiai) yra protiniai dantys. Ne visi žmonės turi šiuos dantis, ir šie dantys dažnai yra pašalinami.

Kadangi kiekviena atskira šaknis gali turėti vieną ar kelis kanalus, tinkamai išvalyti ir užpildyti vieną dantį gali prireikti iki keletos valandų. Odontologams svarbu kiekvienam kanalui skirti laiko kruopščiai atlikti darbą, nes likus bet kokiam infekcijos pėdsakui ar kanalui nesant tinkamai užpildytam, atsiranda didesnė komplikacijų rizika.

 

Kada reikia gydyti danties šaknies kanalą?

Jeigu reguliariai tikrinate savo dantis, jūsų odontologas turėtų gebėti nustatyti ir gydyti bet kokį dantų ėduonį prieš jam prasiskverbiant į šaknų sistemą. Tačiau, jei kurį laiką nesilankėte pas odontologą, gali būti, jog infekcija jau bus išplitusi ir jums reikės šaknų kanalų gydymo norint išsaugoti dantis.

Pirmieji požymiai, kurie gali reikšti, jog jums reikia šaknų kanalų gydymo:

• Jūsų dantis yra jautrus ar skausmingas, kai vartojate karštą ar šaltą maistą ir gėrimus;
• Skausmas kandant;
• Vienas iš dantų tapo laisvesnis.

Jei ignoruosite šiuos šaknų kanalų simptomus, laikui bėgant jie gali išnykti. Taip nebus todėl, kad infekcija išgyjo; tai gali reikšti, jog ji sunaikino danties minkštime esančius nervus ir todėl nebegalite jo jausti.

Galų gale pastebėsite, jog šie simptomai vėl atsiranda, kartu su požymiais, jog infekcija galimai išplito:

• Ištinusios dantenos aplink pažeistą dantį;
• Patinimas veide;
• Iš danties ar dantenų liejasi pūlingas;
• Pasikeitusi dantų spalva.

Kreipimasis į odontologą, kai tik pajuntate bet kokį danties skausmą, turėtų padėti užkirsti kelią infekcijos plitimui į rimtesnę stadiją. Infekcija pati neišgis, ir kuo ilgiau ją paliksite, tuo mažesnė tikimybė, kad šaknų kanalų gydymas bus sėkmingas.

Taip pat neturėtumėte pasikliauti antibiotikais, kad pašalintumėte šaknies kanalo infekciją be jokio kito dantų gydymo. Nors jums gali būti paskirti antibiotikai kaip dalis gydymo, vien vaistų neužtenka panaikinti bakterijas jūsų dantyje. 

Jeigu jūsų šaknies kanalo skausmas pasireiškia staiga ir nereceptiniai vaistai nuo skausmo neturi jokio poveikio, turėtumėte skubiai rezervuotis vizitui pas odontologą. Jis gali ir neatlikti skubaus šaknų kanalo gydymo vietoje, tačiau bent jau gali suteikti stipresnius vaistus skausmui malšinti iki kol galėsite atlikti kanalų gydymą.

 

Ar man reikia dantų kanalo gydymo ar danties rovimo?

Pagrindinis odontologo prioritetas turėtų būti kuo ilgesnis jūsų natūralių dantų išsaugojimas, o ne jų ištraukimas. Pašalinus dantį, tai gali paveikti kaip jūs valgote, ir priversti aplinkinius dantis įsitempti. Laikui bėgant, žandikaulio kaulas gali pradėti keistis toje vietoje, kur buvo pašalintas dantis, dėl to gali pasikeisti jūsų veido išvaizda.

Jei bakterinė infekcija išplito per didžiąją dalį danties, o likusios danties struktūros nepakanka plombavimui ar karūnėlei, danties šalinimas gali būti vienintelė opcija.

Paprastai jūsų odontologas iš pradžių imsis daryti paveiktos srities rentgeno nuotraukų, kad galėtų nustatyti pažeistos šaknies kanalo apimtį. Iš šių nuotraukų jis galės matyti, kiek kanalų turi pažeistas dantis, kur jie yra ir kiek iš jų reikės gydyti. Tada jie gali suplanuoti jūsų gydymo kursą ir pranešti, ko tikėtis.

Atminkite, jog jei turite pažeistą protinį dantį, yra tam tikrų situacijų, kuomet jūsų odontologas gali pasirinkti jį pašalinti, o ne atlikti šaknies užpildymą. Pavyzdžiui, jei dantis nėra pilnai išdygęs arba yra sunkiai išvalomas, jūsų odontologas gali rekomenduoti jį pašalinti.

Jei jums skiriamas ypač sudėtingas gydymas, odontologas gali jus nukreipti į šaknų kanalų specialistą, vadinamą endodontologu. 

 

Dantų Šaknies kanalo gydymo procedūra

Yra keturi pagrindiniai šaknų kanalų gydymo žingsniai, reikalingi atstatyti smarkiai paveiktam dančiui. Paprastai tam prireikia vieno ar dviejų vizitų pas odontologą. Reikalingas vizitų skaičius priklauso nuo to, kuris dantis bus gydomas, ir nuo jo šaknies sistemos sudėtingumo. 

Dantų rentgeno nuotraukos jūsų odontologui suteiks gerą supratimą apie jūsų vizitų trukmę. Tačiau jie negali tiksliai žinoti, koks bus sudėtingas gydymas, kol jie patys nepasieks jūsų danties šaknų. 

Priekinių dantų kanalai būna paprastesni, nes jie yra lengviau prieinami, o kanalai paprastai yra tiesesni ir platesni. Tai reiškia, jog priekinis dantis paprastai yra užpildomas greičiau negu dantis burnos gale.

Šaknų kanalų gydymo procedūra skirtingose klinikose gali šiek tiek skirtis, tačiau čia pateikiami pagrindiniai nurodomi veiksmai:

 

Paruošimas

Padaręs rentgeno nuotraukas jūsų gydymo planavimui, odontologas ar endodontologas paskirs vietinę nejautrą. Tai užšaldo gydomą vietą, todėl neturėtumėte jausti jokio skausmo.

Odontologams yra įprastinė praktika uždėti dantų uždangą (koferdamą) kol yra dirbama su šaknies kanalu. Šis guminis lakštas užsimauna aplink vieną dantį izoliuodamas jį nuo likusios burnos ertmės.

Tai atlieka tris paskirtis:

• Apsaugo danties vidų nuo bakterijų jūsų seilėse;
• Gydymo metu galite normaliai nuryti;
• Jei odontologui iškrenta įrankis arba kai kurios atplaišos krenta į burną, nėra jokios rizikos, kad jūs galite jį netyčia nuryti ar paspringti.

Gydymą galima atlikti ir be dantų uždangos, tačiau, pasak Didžiosios Britanijos endodontijos draugijos, uždanga “labai prisideda prie dantų šaknų kanalų gydymo sėkmės”. Rinkdamiesi odontologą savo pažeisto šaknies kanalo gydymui, paklauskite, ar jie naudoja guminę uždangą, kad dantys būtų sterilūs. Jeigu ne, apsvarstykite galimybę apsilankyti pas tą, kuris tai naudoja.

 

Danties atvėrimas 

Naudodamas grąžtą, odontologas jūsų danties viršuje (arba priekinio danties gale) padarys skylę, pro kurią jis galės patekti į pulpos ertmę ir šaknų sistemą. Mažytės dildės naudojamos pažeistam ir negyvam pulpui ir nerviniam audiniui pašalinti iš danties ir šaknų.

Šaknų kanalai dažnai yra ploni ir išlenkti, todėl odontologas gali šiek tiek užtrukti kol aptiks visus kanalus ir įsitikins, jog visos pažeisto danties dalelės yra pašalintos. Odontologai dažnai naudoja specialius mikroskopus ir ryškų apšvietimą, kad galėtų matyti danties vidų. 

Jei danties šaknies gale yra pūlinys, jis bus nusausintas.

Dėl siauros ir netaisyklingos šaknų kanalų formos juos sunku tinkamai užpildyti. Todėl jūsų odontologas taip pat naudos mažas dildes, kad padidintų ir suformuotų kiekvieną danties kanalą. Ši procedūra gali užtrukti kelias valandas su dantimis, kurie turi kelias šaknis ir kanalus.

 

Valymas

Toliau, danties vidus yra kruopščiai išvalomas naudojant vandenį ir antibakterinį tirpalą (tai gali būti atlikta keletą kartų danties užpildymo metu). 

Jūsų odontologas naudoja švirkštą, kad galėtų valymo tirpalą įleisti į danties ertmę, po to jis išsiurbiamas. Tai pakartojama keletą kartų, norint įsitikinti, kad gydomas plotas yra visiškai sterilus.

Jeigu jūsų gydymas per daug sudėtingas ir jo nepavyks atlikti vieno vizito metu, jūsų odontologas užpildys danties šaknis vaistais, kurie sunaikins likusias bakterijas. Tuomet, jis padengs dantį laikinu užpildu kuris apsaugos dantį tarp vizitų. Šis užpildas yra pašalinamas kai sugrįžtate pratęsti gydymo.

 

Šaknies užpildymas

Kuomet visi kanalai yra išvalyti ir praplėsti, laikas juos užpildyti. Tai dažnai daroma naudojant termoplastinę medžiagą, kuri kaitinama minkštėja, kad galėtų prisitaikyti prie danties ertmės formos. Odontologai į kanalą įdeda keletą plonų, kūgio formos gabalėlių, ir juos suspaudžia naudojant karštį, kad būtų užtikrintas visiškas danties ertmės užpildymas.

Svarbu, kad šaknies kanalo užpildas visiškai užpildytų danties ertmę, kitaip gali atsirasti tikimybė pakartotinai užsikrėsti infekcija.

Kai šaknys užpildytos, likusi vieta dantyje užpildoma ir atstatoma taip, kaip įprastu danties plombavimu. Tai suteikia papildomą apsaugą kuri apsaugo šaknis nuo bet kokių kitų bakterijų.

Gali būti dedama karūnėlė sustiprinti išgydytam dančiui.

 

Dantų vainikėlio uždėjimas (neprivalomas)

Kadangi dantis po šaknų gydymo yra labiau pažeidžiamas, jūsų odontologas gali jums rekomenduoti uždėti dantų vainikėlį. Vainikėlis (dar kitaip vadinama “karūnėlė”) yra apsauginė danga, pagaminta iš porceliano ar metalo. Ji apdengia visą dantį, jog apsaugotų nuo tolimesnių pažeidimų.

Norėdamas pritaikyti karūnėlę, odontologas pirmiausia turi nušlifuoti šiek tiek emalio nuo danties išorės. Įsitvirtinusi vietoje, ji turėtų jaustis ir veikti kaip natūralus dantis. Karūnėlės uždėjimas, žinoma, prisidės prie jūsų gydymo išlaidų. 

Jūsų odontologas gali palaukti kelias savaites prieš pradedant danties karūnavimo procesą, kad galėtų įsitikinti, jog šaknies kanalo užpildymas buvo sėkmingas.

Žemiau pateiktame vaizdo įraše pateikiama trumpa procedūros santrauka:

Kiek laiko trunka gydymas?

Endodontija yra įprasta odontologijos praktika su palyginus aukštu pasisekimo procentu. Maždaug 85% gydymų išlieka mažiausiai 8-10 metų, jei pacientas palaiko gerą burnos higieną. Kai kurie gydymai išlieka ir visą gyvenimą. Mesti rūkyti (jei šiuo metu esate rūkantis) padės prailginti bet kokį dantims atliktą darbą ir pagerinti bendrą dantų būklę.

Jei praėjus metams po šaknų užpildymo susiduriate su dantų problemomis, yra galimybė pakartotinai atlikti šaknies kanalo gydymą ir išsdaugoti dantis dar ilgiau.

Vienas iš šalutinių šaknų gydymo poveikių yra tas, jog laikui bėgant dantis gali patamsėti. Jei taip atsitiktų, ypatingai su priekiniais dantimis, galite apsvarstyti galimybę jį chemiškai balinti, kad tai nebūtų taip akivaizdu.

 

Kiek kainuoja dantų šaknų kanalų gydymas?

Privatus gydymas Vilniuje

Šaknies užpildymo pas privatų odontologą kaina priklausys nuo:

• Žalos dydžio ir sudėtingumo;
• Danties dydžio (konkrečiai nuo šaknų ir kanalų skaičiaus);
• Dantų padėties (gale esantys dantys paprastai kainuoja daugiau).

Odontologai ir dantų šaknų kanalų specialistai greičiausiai negalės jums pasakyti konkrečios kainos, kol jie neištirs jūsų burnos ir, galbūt, nepadarys rentgeno nuotraukų, kad įvertintų jūsų dantų būklę. Vis dėlto, galite sužinoti preliminarią dantų kanalų gydymo kainą paskambinę į įvairias klinikas, ir tai verta padaryti, nes kainos gali labai skirtis.

Apytiksliai, Lietuvoje privatus dantų kanalų gydymas kainuoja 100-350 eurų priekiniams dantims ir 300-700 eurų galiniams dantims.

 

Dantų gydymo draudimas

Daugelis dantų draudimo planų tam tikra suma padengia ir endodontinį gydymą. Jei turite tokį planą, sužinokite, kiek procentų kanalų gydymo išlaidų jis padengs ir kaip jums geriau planuoti savo gydymą.

Jei jūsų burnos ertmės būklė yra prasta ir ateinančiais metais jums greičiausiai reikės atlikti nemažai dantų gydymo, draudimas gali būti geras būdas padaryti jį prieinamesnį.

 

Ar šaknies kanalo gydymas skausmingas?

Daugelis pacientų nerimauja dėl skausmo, kuris gali būti šaknų kanalų gydymo metu, dėl to atidėlioja reikalingą gydymą, nes bijo, kad gali skaudėti. Laimei, anestezijos technologija, kurią šiomis dienomis naudoja odontologai, reiškia, jog procedūrą galima atlikti su kuo mažiau nepatogumų. Jausmas turėtų būti toks pat, kaip ir įprastai plombuojant dantį, tik procedūra užtrunka šiek tiek ilgiau.

Pacientams, kuriems prieš gydymą pasireiškė didelis šaknies kanalo skausmas, endodontinis gydymas iš tikrųjų suteĮikia nemažą palengvėjimą.

Daugelis pacientų teigia, jog jaučia didesnį diskomfortą žandikaulyje (dėl to, kad jis ilgą laiką būna laikomas plačiai atviras) nei gydomuose dantyse.

Prieš pradėdamas bet kokį darbą, odontologas turėtų suleisti anestetiką. Dėl ilgos gydymo trukmės, gali prireikti suleisti daugiau šio tirpdančio vaisto. Pasitarkite su savo odontologu dėl būdo, kaip pranešti, jei bet kuriuo gydymo momentu pradėjote jausti skausmą. Dažnai viskas, ką jums reikia padaryti, tai yra pakelti ranką, kad jis žinotų, jei jums nėra patogu.

Jeigu jūs ypač nervinatės dėl šaknų kanalų gydymo, jums gali būti suteikta intraveninė raminamoji priemonė. Tai visiškai neatjungs jūsų sąmonės, kaip tai padarytų įprastinė anestetinė priemonė, bet visiškai jus atpalaiduos, todėl nejausite nerimo ir beveik neatsiminsite procedūros.

 

Skausmo malšinimas po šaknies kanalo operacijos

Šaknies kanalo gijimas neturėtų būti skausmingas, tačiau dantis, kuris buvo gydytas, kelias dienas gali tinti ar būti jautrus. Per šį laiką galite vartoti ibuprofeną ar paracetamolį, kad palengvintumėt bet kokį diskomfortą.

Jums taip pat gali būti patogiau valgyti minkštą maistą, kol jūsų burna normalizuosis. 

Jei išgėrus vaistų nuo skausmo, jūs vis tiek jaučiate nuolatinį skausmą arba pastebite bet kokį kitą šalutinį poveiki, nedelsdami kreipkitės į odontologą. Tai gali būti ženklas, jog šaknies kanalo procedūra nepavyko ir jums gali prireikti papildomos dantų priežiūros.

 

Šaknies kanalo komplikacijos ir problemos

Nepaisant ganėtinai aukšto endodontinio gydymo sėkmės lygio, kai kuriems pacientams gali iškilti problemų. Šaknies kanalo komplikacijos gali atsirasti nuo kelių dienų iki kelerių metų po pradinio gydymo. 

Nepavykęs šaknies kanalo gydymas galėjo atsitikti, nes:

• Odontologas galėjo nepastebėti ir praleisti vieną kanalą;
• Kanalas galėjo būti ne visiškai išgydytas (kanalo galas galėjo likti neapdorotas);
• Danties ertmėje liko pažeisto audinio;
• Šaknis galėjo įlūžti;
• Bakterijos smarkiai išplito.

Jei atsiranda nors viena iš šių komplikacijų, jūsų odontologas ar endodontologas įvertins jūsų dantis, jog galėtų pasakyti, ar galima atlikti pakartotinį dantų kanalų gydymą. Šis gydymas iš esmės panašus į pirminį, tačiau jį šiek tiek apsunkina dirbtinis danties užpildas

Daugeliu atvejų alternatyva šaknies kanalo pakartotiniam gydymui yra danties ištraukimas. Pacientai, kurie nenori toliau gydyti šaknies kanalų, gali pasirinkti probleminį dantį pakeisti dantų tiltu arba implantu.

Jei šaknies kanalas sugenda dėl pakartotinės infekcijos šaknies gale, gali būti atlikta endodontinė operacija. Tai atliekama dantenoje padarius nedidelį pjūvį, kad būtų galima pasiekti šaknies galiuką. Šis metodas leidžia išlaikyti pradinę danties struktūrą. 

Jei nerimaujate, jog jūsų šaknies kanalas gali būti pažeistas, kuo skubiau susisiekite su savo odontologu. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo mažesnė tikimybė, jog bakterijos padarys didesnę žalą. 

Ir atminkite, kad reguliariai tikrindamiesi savo dantis ir laikydamiesi geros burnos higienos, sumažinsite galimybę atsirasti dantų infekcijai.